kaulas

káulas sm. (1) J.Jabl, DŽ, (3) Klm, Arm 1. SD106, R, MŽ210, N, K, LsB194, M, AruP56, Slnt kietas kūno audinys, skeleto dalis: Kaulai sudaro gyvulio griaučius (skeletą) rš. Peties kaulas, arba petikaulis (Os humeri) rš. Viršugalvio kaulas (Os parietale) rš. Sėdimasai kaulas (Os ischii) rš. Paliežuvio kaulas (Os hyoides) rš. Plokštieji kaulai rš. Apskritieji kaulai, arba drūtieji rš. Alkūnės kaulas, arba alkūninis rš. Susirgo senis káulais (kaulų liga) Ds. Karvės káulais serga Slnt. Be kailio, be skūros káulai brunkso (guli) J. Katė kaulẽlį želė[ja] J. Man mėsytė, tau kauliùkas B.Sruog. Arklys gražių káulų (gražaus sudėjimo) KII359. Prieg kauleli ir mėsa gardesnė Rod. Kaulas ižg kaulų jo DP605. Sako, kaip gripu sergi, tai labai kaulus laužo (skauda, gelia) Lš. Kaulų liga BPI187. Įlašinau jameikinio (romo) į arbatą, eina par kaulus (šildo) Šts. | Neskels (nesikels) kaulai didžiavyrių iš senelių kapo A.Baran. ^ Dirba kaip kaulą pilve turėdamas (negreitai, nerangiai dirba) Grk. Kap káulo žmogus (sveikas) Plv. Išdžiūvęs klevas káulu pavirsta (labai sukietėja) Ds. Tavo kalniai (kailiniai) káulan išvirto (sukietėjo, sustiro) Ds. Tos bulvės [šlapios] sušalo į vieną kaulą (kietai į krūvą) Gs. Reti kaulai, stori lašiniai (grebėstai, lotos ir šiaudų stogas) Bs. Valgyk, kad kailis kaulų nepamestų (kad nesuliesėtum, kad gyvas būtum) Sim. Kaulą prarijęs, su mėsa užspringo (didesnius sunkumus nugalėjęs, mažesnio nebeįveikė) Sim. Kas pirma suvalgo raumenį, tam paskui kaulą reik griaužti Sln. Ažu kaulų turiu užmetęs (kieno nedorybių nenoriu atminti) Gmž. Iš šunio kaulo neatimsi Ds. Burzgia kap šuva, ant kaulo gulėdamas Drsk. Šiluma nelaužia kaulų B. Šuniui pelus duoti, o arkliui kaulus (duoti kam tai, kas netinka, nereikalinga) M.Valanč. Šuniui pelai, o arkliui kaulai rš. Mažas žmogelis kaulo kailiniais (riešutas) Kos163. Kaulo burna, mėsos barzda, du kartu gimsta, vieną kartą miršta ir velnio nebijo (gaidys) Jnšk. 2. dramblio iltis: Kaulas elefanto SD342. 3. R vyšnios, slyvos ar kito kurio kaulavaisio sėkla; obuolio ar kriaušės graužtukas, kotas; lino kietimas, spalis: Neryk vyšnių su kaulais, ar negali išspjaut?! Skr. Iš vyšnių kaulučiùs išimti KI140. | Kai obalį suvalgai, tai kaulą kiaulei numesk Dl. Čia geros grūšios, ir kaulas mažas Pc. | Jeigu valakna (pluoštas) plyšta nuo kaulo, tai jau linai atsiklojėję Skr. Išvažiavo sudžiūvusių kaulų laužyti (linų minti) Šts. ^ Kaulas vidury, o tam kaule grūdai (nuograuža) Antš. 4. žaidžiamasis kubelis: Kiekvienas kaulas padalytas į dvi dali EncVI1237. Kaulais ... žaidė DP131.

◊ ikì gývo káulo labai (įkyrėjo): Pastotys įkyrėjo iki gyvo kaulo Jnš.

ikì káulų labai, kiaurai: Ar visą vakarą sėdėti urve, ar eiti ir peršalti iki kaulų?! LzP.

kaĩp káulo apie gerai surūgusį pieną: Pieno kaĩ káulo! Trgn. káulus paguldýti būti palaidotam: Norėjo jis čia savo kaulus paguldyt rš.

káulus pamèsti pavargus atsigulti: Ka nuvargus, tai bet kap kaulus pametu, ir gerai Gs.

káulas nepanóko káulo apie labai nuvargusį: Atgulus kaulas kaulo nepanoks – teip būsi pavargęs Šts. káulu įstrìgti gerklėjè pasidaryti nepakenčiamam: Tuo metu dalinys vokiečiams jau kaulu gerklėje įstrigo rš.

káulai užšãlo pasidarė baisu: Kaulai užšalo iš baimės Ggr.

káulo žolė̃ kaulažolė: Senelis tvarstė staibį gluosnio šakomis ir kaulo žolėmis M.Valanč.

naujiẽs (naujõs Als, nõvės Plv) káulas Prk navikas.

skūrà káulai labai liesas: Tik skūra káulai Slm.

várna neatnèš káulų labai toli (yra): Gal čia jo nei varna kaulų nebatneš Sim.

vienì káulai labai liesas: Iš kumelės vienì káulai paliko Rs.

víeno káulo nejudrus, nerangus: Vieno kaulo, kai vilkas Švnč.